2025 m. „Nescafé“ daugiau nei 50 % kavos žaliavų įsigijo iš ūkininkų, taikančių regeneracinės žemdirbystės praktiką
Trumpai
- 2025 m. „Nescafé“ daugiau nei pusę kavos žaliavos įsigijo iš ūkininkų, taikančių regeneracinės žemdirbystės praktiką.
- 2025 m. daugiau nei 100 000 kavą auginančių ūkininkų 15-oje šalių dalyvavo mokymuose regeneracinės žemdirbystės, ūkininkavimo ekonomikos ir socialinėmis temomis. Tai įgyvendinti padėjo daugiau nei 1 600 „Nescafé“ plano agronomų ir vietoje dirbančių darbuotojų.
- 2025 m. „Nescafé“ plano įgyvendinimo pažangos ataskaitoje išplečiama vertinimo apimtis – ji apima ūkininkavimą, gamybą, paskirstymą, pakavimą ir socialinį poveikį visoje „Nescafé“ vertės grandinėje.
Kaip rodo naujausia „Nescafé“ plano 2030 įgyvendinimo pažangos ataskaita (pdf, 22 Mb), 2025 m. „Nescafé“ 53 % kavos žaliavos įsigijo iš ūkininkų, taikančių regeneracinės žemdirbystės praktiką. Tokį augimą lėmė didesnis kavos žaliavos kiekis, gautas iš šių ūkininkų, ir išplėstos Nescafé vietos programos. 2025 m. daugiau nei 1 600 „Nescafé“ agronomų ir vietoje dirbančių darbuotojų padėjo 15 šalių ūkininkams rengdami mokymus ir teikdami techninę pagalbą regeneracinės žemdirbystės klausimais. „Nescafé“ taip pat pritaikė savo viešųjų pirkimų strategiją, kad įsigytų daugiau kavos iš ūkių grupių, taikančių regeneracinės žemdirbystės metodus.
Pagal „Nescafé“ planą 2030 pirmenybė teikiama regeneracinei žemdirbystei siekiant patobulinti ūkininkavimo metodus ir padidinti kavos tiekimo grandinės atsparumą, o tai duoda naudos ūkininkams bei dirbamos žemės ekosistemoms. Tokie metodai kaip agromiškininkystė, tarpinių pasėlių auginimas ir optimizuotas tręšimas gali padėti pagerinti dirvožemio būklę bei užtikrinti ilgalaikį derlingumą. Tarpinių pasėlių auginimas taip pat gali sukurti naujų pajamų šaltinių ūkininkams ir padėti diversifikuoti uždarbį. 2025 m. „Nescafé“ užfiksavo 18,3 % mažesnį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, susidarantį iš kavos žaliavos, palyginti su 2018 m. pradiniu lygiu.
„Tai, kad 2025 m. daugiau nei pusė mūsų kavos žaliavos atkeliavo iš ūkininkų, taikančių regeneracinės žemdirbystės praktiką, yra didžiulis „Nescafé“ laimėjimas, – teigia Antje Shaw, „Nescafé“ vadovė tvarumo klausimais.Tai rodo, kaip bendradarbiaujame su ūkininkais siekdami plačiau taikyti regeneracinės žemdirbystės metodus visoje mūsų kavos tiekimo grandinėje. Mūsų tikslas – palaikyti ūkininkus diegiant šiuos pokyčius, stiprinti atsparumą klimato kaitos poveikiui ir padėti užtikrinti ilgalaikį „Nestlé“ prieinamumą prie kavos žaliavų, turinčių lemiamos reikšmės įmonės augimui.“
„Nescafé“ planas 2030 padeda kurti naują kavos pasaulį – kiekvienas puodelis keičia gyvenimus ir užtikrina geresnį pragyvenimą. Puoselėjame siekį padėti ūkininkams pereiti prie regeneracinės žemdirbystės ir tapti atsparesniems, kartu sumažinti anglies dioksido išmetimą mūsų pačių veikloje bei tiekimo grandinėje. Be to, tai prisideda prie atsparių bendruomenių kūrimo ir geresnių socialinių sąlygų užtikrinimo.
Taigi, kokie mūsų 2025 m. rezultatai?
53 % mūsų kavos žaliavos atkeliavo iš ūkininkų, taikančių regeneracinės žemdirbystės metodus. Šis rodiklis yra didesnis nei pernai ir prisideda prie plataus masto pokyčių. Daugiau nei 100 000 kavą auginančių ūkininkų 15-oje šalių dalyvavo mokymuose regeneracinės žemdirbystės tema ir įgijo žinių, reikalingų tvaresniems metodams taikyti.
Pasodinome 5,5 milijono medžių, kad pagerintume dirvožemio būklę, sulaikytume CO₂ ir skatintume biologinę įvairovę. Siekdami toliau remti ūkių atnaujinimą ir didinti atsparumą klimato kaitai, ūkininkams išdalijome 20,3 milijono kavamedžių sodinukų, padėdami jiems gauti daugiau pajamų ir užauginti gausesnį bei atsparesnį derlių.
Papildomai, norėdami padėti ūkininkams pereiti prie regeneracinės žemdirbystės, suteikėme finansinę paramą daugiau nei 5 000 smulkiųjų ūkininkų.
Tai tik keli pavyzdžiai, kaip mes puoselėjame teigiamus pokyčius.
Kavamedžiams senstant, natūraliai mažėja jų produktyvumas ir didėja jautrumas klimato kaitai, taigi dar labiau mažėja derlius. Todėl „Nestlé“ padeda ūkininkams atnaujinti savo sklypus naujomis kavamedžių veislėmis, kurios yra atsparesnės klimato kaitai ir ligoms. 2025 m. „Nescafé“ ūkininkams išdalijo 20,3 milijono kavamedžių sodinukų.
Tais pačiais metais 94,3 % „Nescafé“ kavos buvo įsigyta atsakingai1 – tai reiškia, kad kavos žaliavos partijas galima atsekti iki nustatytų ūkininkų grupių, o šios partijos buvo nepriklausomai sertifikuotos arba patikrintos kaip pagamintos laikantis „Nestlé“ atsakingos žaliavų gavybos reikalavimų.
Be ūkininkavimo, 2025 m. „Nescafé“ plano įgyvendinimo pažangos ataskaita taip pat apima gamybą, paskirstymą ir pakavimą visoje Nescafé vertės grandinėje. Nescafé verslo veikloje trys pagrindinės sritys, kuriose išmetama daugiausia anglies dioksido, yra gamyba, logistika ir pakavimas. 2025 m. 98,6 % elektros energijos, suvartotos Nescafé kavos gamyklose, buvo gauta iš atsinaujinančiųjų šaltinių, o tai prisidėjo prie ŠESD išmetimo mažinimo.
Ataskaitoje taip pat akcentuojamos „Nescafé“ pastangos stiprinti žmogaus teises kavą auginančiose bendruomenėse: buvo vykdomas išsamus patikrinimas, ugdomi tiekėjų gebėjimai ir plėtojamos partnerystės, taip siekiant padidinti poveikį vietoje.
2025 m. „Nescafé“ kartu su strateginiu partneriu „Terre des Hommes“ parengė „Nescafé“ plano vaikų apsaugos gaires, kuriomis siekiama sustiprinti vaikų apsaugos sistemas kavos tiekimo grandinėse. 2026 m. „Nescafé“ pratęsė partnerystę su Tarptautine darbo organizacija (ILO), kad kavos tiekimo grandinėse paskatintų darbo teisių užtikrinimą.
„Esame įsitikinę, kad reikia remti sistemas, kurios saugo vaikus šiandien ir padeda užtikrinti geresnes galimybes ateityje, – teigė Roy Tjan, „Terre des Hommes“ pasaulinis konsultantas vaikų teisių ir verslo klausimais. – Mūsų partnerystė su „Nescafé“ sustiprina šį įsitikinimą, sujungdama bendrovės praktines vaikų apsaugos iniciatyvas su jau veikiančiomis bendruomeninėmis ir valstybinėmis sistemomis.“
„Įrodymais pagrįsti ir įtraukūs metodai būtini siekiant ilgalaikio darbo sąlygų pagerėjimo, – teigė Ockert Dupper, Tarptautinės darbo organizacijos fondo „Vision Zero Fund“ pasaulinis programų vadovas. – Tokios partnerystės kaip su „Nescafé“ atlieka pagrindinį vaidmenį, šiuos metodus efektyviai ir plačiu mastu įgyvendinant praktikoje.“
Tokį integruotą požiūrį apimantis „Nescafé“ planas siekia sukurti ateities iššūkiams atsparesnę kavos tiekimo grandinę.
Santrauka
„Nescafé“ plano įgyvendinimo pažangos ataskaita nurodo, kad 2025 m. „Nescafé“ 53 % kavos žaliavos įsigijo iš ūkininkų, taikančių regeneracinės žemdirbystės2 praktiką. Tai reikšmingas laimėjimas, atspindintis ir pačios bendrovės plečiamą atskaitomybės apimtį visoje kavos vertės grandinėje. Pernai sukako 15 metų nuo „Nescafé“ plano iniciatyvos pradžios. Jos tikslas – teikiant ilgalaikes investicijas stiprinti „Nescafé“ kavos vertės grandinės atsparumą3 klimato kaitos iššūkiams ir užtikrinti apčiuopiamą teigiamą poveikį aplinkai bei visuomenei.
1 Atsakinga žaliavų gavyba „Nescafé“ supratimu reiškia, kad kavos partijos atsekamos iki pirmojo žaliavų surinkimo subjekto, sudarančio kavą užauginusių ūkininkų grupes. Taip pat reikalaujama, kad nepriklausomos šalys sertifikuotų kavą arba patikrintų, ar ši kava pagaminta laikantis tvarumo standartų, kurie pripažinti kaip atitinkantys pagrindinius mūsų „Nestlé“ atsakingos žaliavų gavybos reikalavimus. Tai apima mūsų aplinkosaugos ir žmogaus teisių reikalavimų taikymą įvairiuose tiekimo grandinės etapuose. Šių reikalavimų pavyzdžiai: gerbti čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių žemę bei išteklius ir užtikrinti, kad mūsų tiekimo grandinėje nebūtų vykdomas miškų kirtimas arba miškų bei kitų ekosistemų pavertimas kitos paskirties naudmenomis. Išsamesnės informacijos rasite mūsų dokumente „ESG pagrindinių veiklos rodiklių ataskaitų teikimo apimtis ir metodika“, kuris pateikiamas „Nestlé“ 2025 m. nefinansinėje ataskaitoje.
2 Remdamasi Tvaraus žemės ūkio iniciatyvos platforma (angl. Sustainable Agriculture Initiative Platform), „Nestlé“ regeneracinę žemdirbystę apibrėžia kaip požiūrį į ūkininkavimą, skatinantį išsaugoti ir atkurti gamtos išteklius, pirmiausia dirvožemį, taip pat vandenį ir biologinę įvairovę, kartu fiksuojant anglį dirvožemyje bei augalų biomasėje ir remiant ūkininkų pragyvenimo šaltinius.
3 Kaip apibrėžia Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), atsparumas yra gebėjimas užkirsti kelią katastrofoms bei krizėms, taip pat jas numatyti, amortizuoti, prisitaikyti prie jų arba laiku, efektyviai ir tvariai po jų atsigauti. Tai apima pragyvenimo šaltinių sistemų apsaugą, atkūrimą ir gerinimą susiduriant su grėsmėmis, kurios daro poveikį žemės ūkiui, mitybai, maisto tiekimui ir maisto saugai.
