Lietuvių valgymo įpročiai išlieka gana tradiciniai, tačiau kasdienybėje vis svarbesni tampa patogumas ir greitis. Didžioji dalis gyventojų laikosi trijų valgymų per dieną ritmo – pusryčiai, pietūs ir vakarienė išlieka pagrindiniais dienos valgiais. Pietų ir vakarienės lėkštėse karaliauja mėsa, o rytą dažniausiai pradedame sumuštiniais. Tokias tendencijas atskleidė reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.
Rytinis greitis ir trys tradiciniai lyderiai
Didžioji dalis šalies gyventojų kasdienybėje stengiasi laikytis tradicinio mitybos ritmo. „Nestlé Baltics“ užsakymu atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 35 proc. gyventojų valgo tris pagrindinius valgymus ir papildomai užkandžiauja tarp jų, o 25 proc. užkandžių visai atsisako ir apsiriboja tik maitinimusi tris kartus per dieną.
Pusryčiai išlieka labiausiai naminiu dienos valgiu: 94 proc. gyventojų, kurie valgo pusryčius, nurodo tai darantys namuose. Likusieji pusryčiauja darbo vietoje, eina į kavinę ar kitą maitinimo įstaigą.
Kalbant apie maisto ruošimą, ryte karaliauja greitis, nes 47 proc. valgančiųjų pusryčiams paruošti skiria nuo 6 iki 10 minučių, o dar 21 proc. virtuvėje užtrunka iki 5 minučių.
Rytiniame meniu vyrauja trijų grupių patiekalai. „Populiariausias pasirinkimas yra sumuštiniai su sūriu, mėsa ar daržovėmis. Antroje vietoje – kiaušinių patiekalai, o trečioje atsiduria įvairios košės. Toliau rikiuojasi pieno produktai ir jų alternatyvos. Blynai ar saldumynai ryte pasirenkami rečiau“, – apklausos rezultatus komentuoja „Nestlé Baltics“ maisto ir kulinarijos verslo vadovė Baltijos šalims Vilma Kapočienė.
Gydytojas dietologas Edvardas Grišinas atkreipia dėmesį, kad pusryčiai, ko gero, yra vienas labiausiai mitais apipintų dienos valgymų.
„Vieni jų visai atsisako, kiti be jų neįsivaizduoja ryto, tačiau iš tiesų nei sumuštinis, nei košė, nei kiaušiniai savaime nėra nei geriausias, nei blogiausias pasirinkimas – svarbiausia, iš ko sudarytas visas patiekalas ir ar jis tinka konkretaus žmogaus dienos ritmui. Sumuštinis gali būti visavertis, jei renkamės viso grūdo duoną, baltymų šaltinį ir daržovių, o košę verta papildyti jogurtu, varške, sėklomis ar riešutais. Kiaušiniai taip pat gali būti puikus pusryčių pagrindas, ypač kartu su daržovėmis. Tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kaip valgome. Kai valgydami skubame ar atliekame kitus darbus, sunkiau pastebėti sotumo signalus, todėl net ir greitai paruošiamus pusryčius verta valgyti neskubant, bent trumpam atsisėdus ir skiriant dėmesio maistui“, – komentuoja gydytojas dietologas.
Pietūs: mėsos patiekalų dominavimas ir valgymas ne namuose
Pusryčiai ir vakarienė dažniausiai valgomi namuose, o pietūs yra vienintelis valgymas, kurį daugiau nei pusė (56 proc. pietaujančių) renkasi valgyti ne namuose, pavyzdžiui, kavinėse, darbe ar pirkdami išsinešti.
Vertinant patiekalų pasirinkimą, lietuviai išlieka itin ištikimi tradiciniams karštiesiems patiekalams. Daugiausia respondentų pietums renkasi karštą mėsos patiekalą su bulvėmis ar ryžiais, apie trečdalį pietaujančių valgo sriubą, o 28 proc. – tradicinius bulvinius patiekalus, tokius kaip cepelinai ar kugelis. Toliau rikiuojasi makaronai, žuvis, o šviežias daržovių salotas kaip pagrindinį pietų patiekalą pasirenka 15 proc. apklaustųjų.
Mėsos populiarumą atspindi ir bendras namų mitybos dažnumas: 36 proc. gyventojų karštą mėsos patiekalą valgo kasdien, o dar 42 proc. – kelis kartus per savaitę.
„Mėsa tikrai yra dažnas lietuviškų pietų pagrindas, tačiau svarbu, kokią mėsą renkamės, kaip dažnai ją valgome ir kas atsiduria šalia jos. Liesa, neperdirbta mėsa suteikia visaverčių baltymų, geležies, cinko, seleno ir B grupės vitaminų. Tačiau, jei mėsa tampa kasdieniu pasirinkimu, lėkštėje lieka mažiau vietos žuviai, ankštiniams ir kitiems augaliniams produktams, todėl svarbiausia – įvairovė. Raudoną mėsą verta kaitalioti su žuvimi, pupelėmis, lęšiais ar avinžirniais, o perdirbtus mėsos gaminius riboti labiausiai“, – pataria gydytojas dietologas.
Jis taip pat papildo, kad neretai minimas popietinis sunkumas neturėtų būti automatiškai siejamas su mėsa, kaip gana įprasta manyti: „Tam įtakos turi porcijos dydis, valgymo tempas, tai, kas buvo valgoma iki pietų, ir net natūralus popietinis paros ritmo nuosmukis. Todėl verta pradėti nuo paprastų dalykų: saikingos baltymų porcijos, kuo daugiau daržovių lėkštėje, neskubaus valgymo ir lengvo prasijudinimo po pietų. Net 10–20 minučių ramus pasivaikščiojimas gali padėti geriau jaustis po valgio. Tad atsisakyti įprastų lietuviškų pietų tikrai nereikia – kur kas svarbiau, kad jie būtų įvairūs, saikingi ir pritaikyti mūsų kasdienybei.“
Vakarienė: namai ir įvairesni pasirinkimai
Gyventojų apklausa parodė, kad vakarienė yra labiausiai naminis valgymas. 97 proc. vakarieniaujančiųjų renkasi tai daryti namuose. Vakarienei paruošti dažniausiai skiriama iki 30 minučių.
„Nors karštas mėsos patiekalas išlieka populiariausias ir vakare, matome, kad vakarienės meniu tampa įvairesnis. Vakare gyventojai renkasi ir makaronų patiekalus, ir pieno produktus, pavyzdžiui, varškę, ir miltinius patiekalus, tokius kaip blynus, rečiau verda sriubą arba valgo žuvies patiekalus“, – komentuoja V. Kapočienė.
E.Grišinas sako, kad klausdami, kas geriausiai tinka vakarienei, dažnai tikimės vieno konkretaus patiekalo, tačiau šiuo atveju teisingiau kalbėti apie principą, o ne receptą.
„Tinkamiausia vakarienė priklauso nuo to, kelintą valandą valgome, žmogaus sveikatos būklės, miego ir kitų individualių aplinkybių. Jos struktūra iš esmės neturėtų skirtis nuo pietų – baltymų šaltinis, gausiau daržovių ir saikinga sudėtinių angliavandenių dalis. Kai kuriems žmonėms, ypač turintiems gliukozės apykaitos sutrikimų ar antsvorio, palankesnė gali būti lengvesnė ir ankstesnė vakarienė, o kenčiantiems nuo refliukso svarbu nevalgyti likus kelioms valandoms iki miego. Svarbiausia stebėti savo savijautą ir vakarienę pritaikyti prie savo organizmo bei dienos ritmo“, – rekomenduoja E. Grišinas.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa apie mitybos įpročius, kurioje dalyvavo 1 002 respondentai, atlikta 2026 m. kovą. Apklausą „Nestlé Baltics“ užsakymu atliko „Hubel“.
