Kai kasdienis pasivaikščiojimas ar kelionė pėsčiomis į darbą tampa galimybe prisidėti prie gero tikslo, net ir paprasti žingsniai įgyja didesnę prasmę. „Nestlé Baltics“ darbuotojai jau antrus metus dalyvavo su prekių ženklu „Purina“ organizuojamame iššūkyje „Pawsitive Steps“. Per mėnesį jie kartu nuėjo daugiau nei 21,7 mln. žingsnių, o tai virto maždaug 2,17 tonos maisto Baltijos šalių prieglaudų gyvūnams.
68 darbuotojai – daugiau nei 21 mln. žingsnių
Gyvūnų gerovei skirta iniciatyva „Pawsitive Steps“ skaičiuoja trečius gyvavimo metus, o visos Baltijos šalių komandos mastu organizuojama jau antrą kartą. Jos esmė paremta paprasta idėja – skatinti žmones daugiau judėti ir kartu prisidėti prie geresnės prieglaudose gyvenančių keturkojų kasdienybės.
Šių metų gegužę vykusiame iššūkyje dalyvavo 68 „Nestlé Baltics“ darbuotojai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Naudodamiesi programėle „Walk15“, jie rinko žingsnius, o už kiekvieną 10 tūkst. žingsnių „Purina“ skyrė 1 kilogramą šunų ir kačių maisto.
Iš viso nueita virš 21,7 mln. žingsnių – už juos prieglaudoms skirta apie 2,17 tonos maisto. Tai net 6,7 mln. žingsnių ir maždaug 670 kg maisto daugiau nei pernai, kai prie iššūkio prisijungęs 61 darbuotojas surinko arti 15 mln. žingsnių, virtusių 1,5 tonos maisto.
Parama trims Baltijos šalims paskirstyta po lygiai – kiekvienos šalies prieglaudoms skirta apie 723 kg maisto. Lietuvoje parama pasiekė prieglaudas „SOS gyvūnai“ ir „Šilutės beglobiai“, Estijoje – „Varjupaikade MTÜ“, o Latvijoje – „Labas mājas“.
„Smagiausia matyti, kaip ši iniciatyva įtraukia kolegas. Kai žinai, kad tavo nueiti žingsniai reiškia ne tik naudą tavo paties savijautai, bet ir papildomą maistą gyvūnams, atsiranda visai kita motyvacija judėti“, – sako prekių ženklo „Purina“ rinkodaros vadovė Baltijos šalyse Katrina Mockaitė.
Pagalbos reikia ištisus metus
Nors tūkstančiai kilometrų nužingsniuoti, o maistas jau pasiekė keturkojus, tęsiant iniciatyvą, „Nestlé Baltics“ darbuotojai tradiciškai ir toliau skirs laiko savanorystei. Jie lanko prieglaudas, vedžioja šunis ir padeda tvarkyti gyvūnų gyvenamąją aplinką.
„Prieglaudų darbuotojai ir savanoriai kasdien daro didžiulį darbą rūpindamiesi paliktais ar nuskriaustais gyvūnais, tačiau jų ištekliai riboti. Mūsų tikslas – ne tik prisidėti patiems, bet ir atkreipti visuomenės dėmesį į beglobių gyvūnų situaciją. Prieglaudose gyvenantiems keturkojams reikia ne tik maisto, kraiko ar gydymo – jiems taip pat svarbus žmogaus dėmesys. Džiaugiamės, kad mūsų kolegos taip noriai įsitraukia ir kad ši iniciatyva jau tapo gražia kasmetine komandos tradicija“, – sako K. Mockaitė.
Prie beglobių gyvūnų gerovės kiekvienas gali prisidėti pagal savo galimybes – paaukoti maisto ar kitų reikalingų priemonių, skirti finansinę paramą arba tiesiog apsilankyti prieglaudoje. Tai, kas žmogui gali atrodyti kaip nedidelis geras darbas, gyvūnui gali reikšti kur kas daugiau.
