Stulbinantys maisto švaistymo mastai: patarimai, kaip maisto išmesti kuo mažiau


Spl 18, 2017

Kiekvienas lietuvis kasmet vidutiniškai išmeta 37,5 kg nesuvartoto ar sugedusio maisto. Europos Komisijos duomenimis, kasmet išmetame 105,9 tūkst. tonų maisto atliekų. Viena tokio maisto švaistymo priežasčių – neapskaičiuotas vartojimas, būdingas visoms išsivysčiusioms valstybėms. Minint Pasaulinę maisto dieną, viena didžiausių maisto gamintojų pasaulyje „Nestlé” kartu su partneriu „Maisto banku” primena, kad kiekvienas gali prisidėti prie efektyvesnio maisto vartojimo, ir dalinasi 8 paprastais patarimais, kaip maisto išmesti kuo mažiau.

Maisto švaistymo mastai šokiruoja visame pasaulyje. Skaičiai iškalbingi: išsivysčiusių šalių gyventojai kasmet išmeta tiek maisto, kiek jo užtektų išmaitinti visai Užsachario Afrikai - 222 mln. tonų. Net ir neturtingose šalyse, kur maisto stokojama, tonos jo keliauja į šiukšlynus. Skaičiuojama, kad trečdalis maisto, kuris yra pagaminamas visame pasaulyje, yra išmetama - 1,3 mlrd. tonų per metus.

Šiemet paskelbtoje Europos parlamento rezoliucijoje dėl efektyvaus išteklių naudojimo ir maisto atliekų skaičiaus mažinimo pažymima, kad daugiausiai maisto atliekų ES susidaro namų ūkiuose (53 proc.) ir perdirbimo sektoriuje (19 proc.), kiek mažiau – gastronomijos (12 proc.), pirminės gamybos (10 proc.) ir didmeninės prekybos (5 proc.) sektoriuose.

„Vien per pastaruosius trejus metus „Maisto bankas“ nuo sunaikinimo išgelbėjo daugiau nei 12 tūkst. tonų maisto produktų, dėl ko į aplinką pateko mažiau anglies dvideginio – gamtai „sutaupėme“ 18 mln. kubinių litrų CO2,“ – pabrėžia „Maisto banko“ Plėtros ir komunikacijos vadovas Vaidotas Ilgius

„Nestlé” maisto produktų gamyboje siekia išmetamų atliekų kiekį sumažinti iki nulio. Taip pat iki 2020 m. bendrovė ketina pakeisti maisto produktų ženklinimą, kad jis būtų aiškiai suprantamas kiekvienam vartotojui, taip prisidėdama prie maisto švaistymo mažinimo buityje.

„Maisto banko” ir „Nestlé” siūlomi 8 patarimai, kaip elgtis su maisto produktais, kad kuo mažiau jų atsidurtų šiukšlių dėžėje.

 

  1. Planuokite.

    Tai vienas iš paprasčiausių ir efektyviausių būdų kovoti su maisto švaistymu. Dažniausiai žmonės eina į parduotuves nesusiplanavę savo pirkinių sąrašo, o tai paskatina pirkti daugiau nereikalingų produktų, kurie lieka nesuvartoti, galiausiai atsiduria šiukšlyne.

  2. Naudokite šaldymo kamerą. Jei paruošėte per daug maisto ir jo nesuvalgėte, galite jį užšaldyti ir pasilikti vėlesniam vartojimui. Taip pat galima užsišaldyti vaisių, uogų ir daržovių jų sezono metu. Tai greitai gendantys produktai, o, nuėmus derlių, ne visada spėjama jį visą ir suvartoti.

  3. Laikymo temperatūra. Svarbu išsiaiškinti, kokioje temperatūroje geriausiai laikyti tam tikrus maisto produktus. Laikomi tinkamoje temperatūroje jie bus vartotini kur kas ilgesnį laiką.

  4. Gaminkite daugiau.

    Ruošdami kelis patiekalus iš karto, sutaupote daugiau energijos ir vandens negu ruošdami kas kartą vis kitą patiekalą. Paruoštus pietus kelioms dienoms galite laikyti šaldytuve.

  5. Porcijų kontrolė. Atkreipkite dėmesį, kokį kiekį maisto suvalgote jūs ir jūsų šeimos nariai. Geriau neperkrauti lėkščių, kad neliktų likučių, kurie vėliau dažniausiai yra tiesiog išmetami.

  6. Žinokite, kas yra šaldytuve.

    Kas kartą, eidami į parduotuvę, pasižiūrėkite, kokius maisto produktus jau turite namuose. Žmonės linkę pamiršti, kokių produktų namuose jau yra, todėl nusiperka dar. Taip susikaupia perteklius, kurio nespėja suvartoti iki galiojimo datos pabaigos. Taip maistas švaistomas labiausiai.

  7. Aukokite „Maisto bankui“. Jeigu matote, kad turite per daug maisto produktų, kurių nesuvartosite ir juos teks išmesti, paaukokite juos mažiau turintiesiems. Taip padarysite gerą darbą kitiems ir drauge maistas nebus laikomas namuose iki galiojimo pabaigos ir galiausiai išmetamas.

  8. Kompostas.

    Bulvių, morkų lupenas, kavos tirščius, kiaušinių lukštus galite mesti į vieną krūvą – taip padarysite kompostą. Kompostas – nepamainoma daigams ruošiamo žemės mišinio sudedamoji dalis. Jis tinkamas priedas žemės mišiniams, į kuriuos ketinama sodinti kambarinius ir balkoninius augalus.